lt
Gyva istorijos pamoka, kurios nerasi vadovėliuose. Jaukų vakarą Elektrėnų bibliotekoje šiemetinės nacionalinės „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvių pasakojimo gausiai susirinkę moksleiviai klausėsi įtempę ausis ir gaudė kiekvieną unikalia patirtimi persmelktą žodį. O garbaus amžiaus žiūrovai nubraukė ir ašarą girdėdami emocingas istorijas, koks jausmas apima skinantis kelią per brūzgynus ir aptinkant apleistus kapus ar senus trobesius, kuriuose kadaise gyventa lietuvių.
Iš 2015 metų vasarą į Rusijos Tomsko sritį vykusios „Misija Sibiras‘15“ ekspedicijos šešioliktuko Elektrėnuose lankėsi du dalyviai – Julija Ciurupa ir Ignas Rusilas. Vaizdo ir foto medžiaga praturtintas Julijos ir Igno pasakojimas perteikė daugybę nepamirštamų tolimos kelionės akimirkų: nuo spiečiais puolančių uodų iki autentiškai atstatytų kryžių, nuo gendančių automobilių iki netikėtų susitikimų su Sibire vis dar gyvenančiais lietuviais ar jų palikuoniais.
„Per vieną susitikimą mūsų paklausė: kodėl į Sibirą važiuojate ne traukiniu, kaip tremtiniai, o Maskvoje persėdate į lėktuvą? Kasmet vykstančių ekspedicijų tikslas – kitoks: ne visą laiką praleisti kelionėje, o nuveikti prasmingų darbų. Priešingai nei mūsų protėviai, mes į Sibirą važiuojame savanoriškai, ne prievarta. Reikia įamžinti išlikusias kapavietes, bent nedidelę dalį jų atstatyti, užfiksuoti likusių gyvų tremtinių atsiminimus. Jei į Sibirą važiuotume traukiniais, ekspedicija truktų ne dvi savaites, o du mėnesius“, - apie misijos prasmę kalbėjo Ignas.
Julija prisiminė ekspedicijos dalyviams itin sunkų etapą, kai gedo technika – barža bei visureigis, kuriais reikėjo pasiekti atokias vietoves.
„Kai 20 kilometrų važiuoji penkias valandas, nes kas keliasdešimt metrų reikia sustoti ir pašalinti taigos proskynoje nuvirtusius medžius, o paskui pėsčiomis kulniuoji visiškoje tamsoje ir žinai, kad aplink gausu laukinių žvėrių – darosi nejauku. Tuomet net vidury nakties atkeliavęs į, vietinių teigimu, visiškai apleistą seną tremtinių kaimą nenustembi, kad galinėje troboje dega švieselė ir, pasirodo, ten vis dar kažkas gyvena...“, - kelionės prisiminimais dalijosi Julija.
Už tūkstančių kilometrų nuo namų išvykę jaunuoliai Sibire nuveikė labai daug. Per 14 dienų nukeliauta apie 12 000 km, aplankytos 9 kapinės, 6 jų – sutvarkytos, padaryti ir pastatyti 8 kryžiai. Dabar misijos dalyvių tikslas – pasakoti apie ekspediciją kitiems ir skatinti jaunimą prisijungti prie ateityje laukiančių prasmingų žygių tremtinių keliais.
Susitikimas su „Misija Sibiras‘15“ dalyviais buvo paskutinis „Lietuvos energijos gamybos“ kartu su Elektrėnų savivaldybės viešąja biblioteka organizuojamo bendro projekto renginys šiais metais. Linkime, kad tokie susitikimai Jus taip pat įkvėptų prasmingiems ir svarbiems darbams, laukiantiems jau 2016-aisiais.