lt
Kovo 20 d. Šiandien vadovaujantis komitetas patvirtino pirminės galimybių studijos dėl Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninio darbo su UCTE (Vakarų Europos energetikos sistema) galutinę ataskaitą. Išankstiniu vertinimu, investicijos būtinų energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimui, siektų apie 2,5 mlrd. eurų. Studiją rengė elektros perdavimų sistemų operatoriai: “Lietuvos energija”, “Augstsprieguma Tikls” (Latvija), “Pohivork” (Estija), “PSE-Operator” (Lenkija).
„Norint sinchronizuoti sistemų darbą, būtina sustiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus tinklus, atnaujinti elektrines, įrengti nuolatinės srovės intarpus su Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemomis, nutiesti papildomas elektros perdavimo linijas tarp Baltijos šalių ir UCTE“, - sako AB „Lietuvos energija" generalinis direktorius Rymantas Juozaitis. Pasak jo, studijoje įvertintos įvairios techninės, ekonominės, finansinės ir organizacinės sąlygos, išanalizuota šiandienos situacija, sumodeliuoti galimi sistemų sujungimo sinchroniniam darbui scenarijai, nustatytos svarbiausios priemonės ir parengtos pirminės išvados.
UCTE narės „PSE-Operator“ nuomone, sinchroninis sistemų darbas būtų įmanomas apie 2020-2025 metus.
Pagrindinėse darbo grupės išvadose teigiama, kad pirmasis žingsnis sistemų sinchronizavimo link yra asinchroninės jungties, dirbančios per nuolatinės srovės intarpą įgyvendinimas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes per vieną elektros perdavimo liniją sujungti Baltijos energetikos sistemas su UCTE patikimam ir stabiliam darbui bei atitikti UCTE darbo principų - neįmanoma. Tokia jungtis galėtų veikti ir pastačius sinchronines jungtis dėl būtinybės užtikrinti stabilumą ir valdyti elektros srautus esant perkrovoms ar sutrikimams elektros tinkluose.
Sinchroniniam energetikos sistemų darbui būtina, kad sustojus didžiausiam generuojančiam vienetui ar sutrikus jungčiai su NORDEL sistema, jungčių tarp Baltijos šalių ir UCTE pralaidumas būtų didesnis nei prarasta galia. Todėl sinchroninio ryšio jungčių pralaidumas pirmiausia turėtų būti naudojamas momentiniam galios rezervui ir tik likusią galią gali panaudoti rinkos dalyviai.
Remiantis darbo grupės ataskaita, galima pirmojo sistemų sujungimo etapo įgyvendinimo data – 2015 metai. Viso tarp Baltijos energetikos sistemų ir UCTE turi būti pastatyta ne mažiau trijų 400 kV linijų.
Rymanto Juozaičio teigimu, tolimesnė analizė turėtų būti atliekama vadovaujant UCTE, kur detaliau būtų įvertinti numatomi pokyčiai Baltijos energetikos sistemose ir UCTE, perskaičiuoti ir išanalizuoti UCTE dinaminių procesų režimai, kuomet sinchroniniam darbui prie UCTE būtų prijungtos Baltijos energetikos sistemos.
Galimybių studija buvo atlikta 2007 metų birželio 11 d. Baltijos šalių vyriausybių vadovų pasirašyto komunikato pagrindu. Praėjusių metų spalį Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „PSE-Operator“ buvo pakviestas bendradarbiauti, analizuojant sistemų sinchroninio darbo galimybes. „PSE-Operator“ patvirtino savo pasirengimą palaikyti Baltijos PSO rengiant paraišką UCTE dėl galimo jos sinchroninės zonos išplėtimo į Baltijos energetikos sistemas. 2007 metų spalio 31 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai pateikė paraišką UCTE dėl susijungimo sinchroniniam darbui su UCTE.
***
Galimybių studijos santrauką rasite www.le.lt („Sužinokite daugiau“).
Atstovė ryšiams su visuomene Aurelija Trakšelienė