lt
„Žemaitijos istorinis centras yra toliau į Rytus nuo Elektrėnų“, - rėžė bene žymiausias Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas. Ketvirtadienį Elektrėnų viešosios bibliotekos salę sausakimšai užpildę elektrėniškiai išgirdo ne vieną aktualų istorinę atmintį šokiruojantį profesoriaus pamąstymą.
Tradiciniame „Lietuvos energijos gamyba pristato“ bendruomenės renginyje viešėjęs A. Bumblauskas apie istorijos paliktas mįsles kalbėjo aštriai, tačiau nepagailėdamas nuotaiką kaipmat pakeldavusių šmaikščių prieskonių. Vieno populiariausių televizijos projektų „Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą“ vadovas taip pat pasidalino unikalia šios kelionės patirtimi bei atradimais.
„Ką kitąmet turėtume išmesti iš valties?“, - su šypsena veide elektrėniškių klausė profesorius.
Kiek surimtėjęs jis savo klausytojams paaiškino tikrąją kelionės prasmę: „Istorijoje yra gausybė dalykų, kuriuos reikia išmokti analizuoti ir interpretuoti. Ekspedicijos padeda susieti faktus su geografija ir kultūra.“
A. Bumblauskui labiausiai knietėjo regionų istorijoje vyraujančios problemos. Kalbėdamas šia tema jis prikaustė visų į biblioteką sugūžėjusių miestelėnų dėmesį.
„Aš įsitikinęs, kad etnografinių ribų nubrėžti negalime, nes jų tiesiog nėra. Be to, kodėl jų apskritai reikia? Kad vyrai su basliais eitų kautis vienas prieš kitą? Pavyzdžiui, mano supratimu, Žemaitijos genezė yra toliau į Rytus nuo Elektrėnų. Kęstutis valdė žemaičius iš Trakų, o Birutę sutiko taip pat savo žemėse – Palangoje.
Vytautas teigė, kad gyvenantys Neries aukštupyje yra aukštaičiai, o visi likę jo žemupyje – žemaičiai. Todėl kauniečiai yra tikrieji žemaičiai. Tik jie tai pamiršo. O telšiškiai net nėra žemaičiai. Jie kuršiai. Mindaugo laikais nei Telšiuose, nei Plungėje, nei Skuode nebuvo žemaičių“, - nuostabą ir žavesio kupiną juoką iššaukusias interpretacijas pristatė A. Bumblauskas.
„Visus ištinka šokas, kai pasakai, jog Juzefas Pilsudskis yra žemaitis, o Vytauto varde būdavo dvi dvigubos V raidės. Nei lietuviai, nei lenkai nežino, kad seniausias Vilniaus priemiestis yra gudiškas, atsiradęs Vytenio laikais. Nemunas yra paribys tarp lietuviškos ir gudiškos Lietuvos. Visas mūsų kraštas yra lietuviškai baltarusiškai lenkiškas, bet mes be galo menkai pažįstame savo kaimynus“, - tęsė istorijos profesorius.
Ekspedicija jį taip pat paskatino domėtis lietuvių ryšiais su išeiviais iš Nemuno kraštų.
„Iš čia išvyko būsimos pasaulinės superžvaigždės - roko muzikos grupės „Steppenwolf“ pagrindinis atlikėjas Džonas Kėjus, kurio tikra pavardė yra Joachim Fritz Krauledat (Krauledaitis), Holivudo žvaigždė Elas Džolsonas, gimęs Seredžiuje, aktorius Arturas Džonas Gilgudas (Gelgaudas), kilęs iš garsios Lietuvos didikų Gelgaudų šeimos, kurios vardu kartais Panemunės pilis vadinama Gelgaudų pilimi“, - šiuos ir kitus atlikėjus paminėjo A. Bumblauskas, nepraleidęs progos supažindinti auditoriją su lietuviškų šaknų turinčios „Steppenwolf“ kultine roko muzika.
Renginio pabaigoje aktualiu ir artimu „Lietuvos energijos gamybos“ bendruomenei klausimu profesorių užklupo Hidroelektrinių tarnybos vadovas Raimondas Minkevičius, pasiteiravęs apie Strėvos mūšio tikslią vietą.
„Niekas tiksliai negali atsakyti, kur jis įvyko. Lygiai taip pat neturime tikslaus atsakymo dėl Saulės mūšio vietos. Šiauliečiai savo krašte iškasė jau ne vieną kilometrą jos ieškodami, bet atrodo, kad kasa ne toje pusėje. Viduramžių mūšių vietos dažniausiai negali būti patvirtintos tol, kol nėra archeologinių įrodymų. Net ir Žalgirio mūšio vieta nėra visiškai tiksli, o lenkai paminklus pastatė remdamiesi hipotezėmis“, - pagyręs už subtilų klausimą atsakė A. Bumblauskas.