lt
Jaunimui ne tas pats, kokia bus šalies energetika po dešimties ar dvidešimties metų. Jauni žmonės nori padėti spręsti energetinius uždavinius, nori gyventi energetiškai saugioje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tokią išvadą galima padaryti po savaitgalį Prienų rajone praūžusio grandiozinio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS). Renginyje didelio dėmesio sulaukė ir energetikos tema. Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos (NLEA) prezidento ir Lietuvos energija, AB generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno moderuojamoje diskusijoje buvo keliamas visuomenei aktualus klausimas, kokie energetikos iššūkiai laukia per artimiausius dvidešimt metų.
Auditorija siekė sužinoti, kas jau padaryta, kiek kainuoja nauji vykdomi projektai ir kada jie bus įgyvendinti. NLEA prezidentas D. Misiūnas gausios auditorijos klausė, kiek visuomenė pasiryžusi palaikyti įgyvendinamas idėjas ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. „Turbūt daugelis mūsų vieną dieną norėtų savo sąskaitoje už sunaudotą elektrą pamatyti nulį. Tačiau pamąstykime, ką mes patys esame pasiryžę padaryti dėl to, kad ta sąskaita ateityje būtų kitokia, nei yra šiandien“, - apie idėjų palaikymą visuomenėje svarstė D. Misiūnas.
Diskusijoje nemažai kalbėta apie „išmaniųjų“ technologijų pritaikymą kasdieniniame gyvenime ir ekonomišką elektros vartojimo kultūrą. „Sumanus elektros energijos generavimas, sugebėjimas naktį sukauptą pigesnę elektrą panaudoti dieną ir pan. Turime žmones nuolat informuoti, kas yra pasiekta ir ką planuojama daryti“, - apie vadinamą Išmanųjį tinklą – ilgalaikį energetinį projektą - kalbėjo Technologijų ir inovacijų centro (TIC) atstovas Vytautas Bitinas.
Tačiau tai nereiškia, kad žmonėms staiga pradėjus vartoti mažiau elektros energijos, jos poreikis sparčiai sumažės. Specialistai aiškina, kad didžiąją dalį elektros energijos, ypač pažangiose šalyse, suvartoja pramonė, o ne gyventojai. Tuo tarpu akcentuojama, kad Lietuvoje būtent pramonė suvartoja pernelyg mažai elektros energijos. Todėl ši sritis išlieka prioritetinė siekiant ekonomiško elektros vartojimo.
Aktyvūs jaunuoliai diskusijoje domėjosi atomine energetika ir Lietuvos galimybėmis įgyvendinti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Atsakydamas į klausimus dėl būsimo strateginio objekto saugumo ir ekologinių aspektų, VAE išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška tikino, kad įgyvendinus projektą, atominė elektrinė atitiktų visus aplinkosaugos ir saugumo sistemos reikalavimus. Diskusijos moderatorius D. Misiūnas pridūrė, kad įgyvendinant bet kokį svarbų strateginį projektą, prie jo dirba daugybė savo srities specialistų, gebančių įvertinti galimą riziką.
Diskusijoje buvo keliamas ir atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros klausimas. Europos energetikos strategija, nusitaikiusi jau į 2050-uosius metus, kalba apie galimybę įsisavinti Šiaurės ir Baltijos jūrų vėjus gaminant elektros energiją, taip pat elektros gamybai išnaudoti Šiaurės Afrikos saulę. Kokios šiuo klausimu yra Lietuvos perspektyvos? S. Baltuška teigė, kad atsinaujinantys energetikos ištekliai ateityje nebus konkurentai atominei energetikai. „Priešingai, atsinaujinantys energetikos ištekliai ir atominė energetika papildys vieni kitus ir padės sumažinti į aplinką patenkančią kenksmingų dujų emisiją“, - diskusijoje kalbėjo S. Baltuška.
LITGRID, AB Sistemos planavimo ir tyrimų skyriaus vadovas Vytautas Šiožinys diskusijoje atkreipė dėmesį, kad atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra turėtų būti pamatuota ir racionali. „Natūralu, kad negalima tiksliai suplanuoti, kiek elektros mums rytoj pagamins vėjo jėgainės. Lygiai tas pats ir su saulės energija. Todėl Lietuvos atveju reikia koncentruoti dėmesį į ekonomiškai pagrįstus energetikos modelius. Vienas tokių galėtų būti biokuro panaudojimas gaminant elektros energiją“, - atsinaujinančių išteklių efektyvumą analizavo V. Šiožinys.
PLJS renginyje svečių dėmesį traukė ir NLEA stendas. Daugybė jaunų žmonių ne tik smalsiai dalyvavo interaktyviose viktorinose, džiaugėsi spalvingais prizais, tačiau ir aktyviai domėjosi karjeros, praktikos galimybėmis. Jaunuoliai sakė neabejojantys, kad energetika yra viena perspektyviausių sričių galvojant apie ateities karjeros perspektyvas Lietuvoje.
Daugiau informacijos:
Ernesta Dapkienė
Lietuvos energija, AB
Komunikacijos vadovė
Tel. +370 528 33696
el. paštas: ernesta.dapkiene@le.lt