Naujienos

„Lietuvos energijos“ įmonių grupės (toliau – Grupė) pelnas iš komercinės veiklos 2013 m. pirmąjį ketvirtį didėjo. Tuo metu Grupės pajamos traukėsi dėl mažesnės gamybos Elektrėnuose ir tolesnio rinkos liberalizavimo.

Video: rezultatus komentuoja Lietuvos energija, AB generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Nord Pool Spot“ biržos (toliau – NPS) Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros energijos kaina 2013 m. pirmąjį ketvirtį siekė 153,42 Lt/MWh ir buvo beveik 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią įtaką vidutinės pirmojo ketvirčio kainos mažėjimui turėjo šiltesnis nei įprastai vasario mėnuo ir dėl to sumažėjęs elektros  energijos suvartojimas. NPS Estijos kainų zonoje vidutinė elektros energijos kaina 2013 m. pirmąjį ketvirtį  buvo 146,30 Lt/MWh ir išliko panaši, kaip ir 2012 m. pirmąjį ketvirtį. Nedaug nuo prieš metus buvusios skyrėsi ir aptariamu laikotarpiu NPS Estijos-Latvijos pjūvio (ELE)  zonoje besiformavusi kaina. Dėl riboto linijų pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos čia ji buvo kiek aukštesnė nei kitose zonose ir siekė vidutiniškai 150,64 Lt/MWh. Tuo metu vidutinė elektros kaina NPS Suomijos kainų zonoje 2013 m. pirmąjį ketvirtį buvo 145,35 Lt/MWh – tai daugmaž 1 proc. mažesnė kaina nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu (146,71 Lt/MWh).

„Tokios rinkoje besiformavusios kainos leido „Lietuvos energijai“ prekybą biržoje efektyviai derinti su gamyba jai priklausančiose elektrinėse. Vidutinė elektros energijos įsigijimo kaina 2013 m. pirmąjį ketvirtį buvo 10 proc. mažesnė nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu dėl palankių rinkos sąlygų bei tinkamai planuojamų gamybos ir prekybos apimčių. Tai padėjo kompensuoti apyvartinių taršos leidimų vertės sumažėjimo įtaką bendrovės rezultatams“, – sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) kainų griūtis per pirmąjį metų ketvirtį 16 mln. Lt sumažino „Lietuvos energijos“ turimų ATL vertę ir padarė didžiausią neigiamą įtaką šių metų pradžios rezultatams. Nepaisant to, Grupės įmonėms pavyko pasiekti gerų rezultatų komercinėje veikloje* ir pirmąjį šių metų ketvirtį baigti pelningai.

Grupės pajamos

Grupės pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 238 mln. Lt. Tai – 32 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį 2012-aisiais, kai pajamos siekė 353 mln. Lt. Pajamų susitraukimo priežastis – mažesnės gamybos apimtys ir itin stipri konkurencija laisvojoje rinkoje. Labiausiai mažėjo iš reguliuojamos veiklos** gautos pajamos.

Įvykus paskutiniam rinkos liberalizavimo etapui ir rezervinei elektrinei dėl sumažintos kvotos gaminus mažiau elektros, Grupės pardavimai LESTO pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 36 proc. mažesni nei pernai tuo pačiu metu.

Reguliuojama ir komercinė veikla

Pajamos iš reguliuojamos veiklos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, mažėjo 36 proc. ir sudarė apie 38 proc. visų Grupės pajamų. Reguliuojama veikla Grupei pirmąjį ketvirtį atnešė 8 mln. Lt nuostolių prieš apmokestinimą. To paties laikotarpio rezultatas prieš apmokestinimą pernai buvo 4 mln. Lt pelno.

Kompensuoti nuostolius ir ketvirtį baigti pelningai Grupei padėjo sėkminga komercinė veikla. Pirmojo šių metų ketvirčio komercinės veiklos pajamos, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, buvo 30 proc. mažesnės, tačiau šios veiklos pelnas prieš apmokestinimą pasiekė 18 mln. Lt ir buvo 13 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Komercinės veiklos pelningumas prieš apmokestinimą didėjo 4,4 procentinio punkto ir siekė 11,9 proc.

Gamybos apimtys

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos energijos“ valdomos elektrinės pagamino 37 proc. mažiau elektros nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – atitinkamai 0,3 TWh ir 0,48 TWh.

Hidroelektrinių gamyboje reikšmingų pokyčių nebuvo, tačiau pagrindinė „Lietuvos energijos“ elektrinė – rezervinė elektrinė Elektrėnuose – šį ketvirtį pagamino beveik 70 proc. mažiau elektros energijos nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tai lėmė sumažinta gamybos kvota ir palyginti šiltas vasario mėnuo, kuomet elektros energijos poreikį nesunkiai padengdavo termofikacinės elektrinės. Nustojus nuolat gaminti elektros energiją Elektrėnuose, šiluma šios savivaldybės gyventojams ir įmonėms gaminama rezervinės elektrinės katiluose. Tai leidžia sutaupyti VIAP lėšų, tačiau padidina šilumos gamybos savikainą.

Pažymėtina, kad rezervinės elektrinės svarba išryškėjo atėjus kalendoriniam pavasariui. Kai kovo mėnesį staiga atšalo ir smarkiai išaugo elektros energijos poreikis bei pakilo kainos, „Lietuvos energija“ paleido vieną iš rezervinės elektrinės blokų. Tai padėjo užtikrinti tiekimo saugumą ir išvengti kainos šuolių elektros biržoje.

Kauno hidroelektrinėje pagamintą žalią lietuvišką energiją jau perka 29 juridiniai asmenys ir 5 buitiniai vartotojai, kuriems 2013 m. pirmąjį ketvirtį buvo patiekta virš 15 mln. kWh. Tai sudaro beveik 15 proc. visos per pirmąjį ketvirtį hidroelektrinėje pagamintos elektros energijos.

Pelningumo rodikliai

Grupės EBITDA, palyginti su 2012-ųjų pirmuoju ketvirčiu, paaugo 27 proc. iki 55 mln. Lt. EBITDA marža siekė 23,1 proc. ir buvo 10,9 procentinio punkto didesnė nei 2012 m. pirmąjį ketvirtį.

Pirmojo ketvirčio grynasis pelnas dėl jau minėtų ATL vertės pokyčių ir palūkanų sąnaudų sumažėjo nuo 17 mln. Lt praėjusiais metais iki 7 mln. Lt šiemet. Eliminavus ATL vertės pokyčio įtaką, Grupės pelnas aptariamu laikotarpiu augo 28 proc. – nuo 18 mln. Lt pirmąjį 2012-ųjų ketvirtį iki 23 mln. Lt pirmąjį šių metų ketvirtį, o grynasis pelningumas didėjo nuo 5,1 proc. iki 9,8 proc.

 * Komercinę veiklą sudaro elektros energijos gamyba Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje ir Kauno hidroelektrinėje, elektros energijos didmeninė ir mažmeninė prekyba laisvoje rinkoje ir kitos komercinės paslaugos.

** Reguliuojamą veiklą sudaro elektros energijos gamyba rezervinėje elektrinėje Elektrėnuose, šilumos gamyba, Elektrėnų ir Kruonio elektrinių teikiamos galios rezervavimo paslaugos.

Lietuvos energija, AB įmonių grupę sudaro: Lietuvos energija, AB (valdanti rezervinę elektrinę Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę), Energijos tiekimas UAB, UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB Technologijų ir inovacijų centras.